Medikai sako, kad tyla gydo. O kurgi tą tylą surasti, jei ne miške? Tylėjimas daugeliui padeda nusiraminti, pailsėti ir pasveikti. Prie miesto šurmulio pripratusiam žmogui tyla gal atrodo nepakenčiama, tačiau greitai jis prie jos pripranta ir pajunta žavesį. Penkias dienos poilsio miško tyloje gali pagerinti sveikatą.

Pradžioje galvoje suksis mintys apie darbą, įvairius pasitarimus, aštrius ginčus. Mintyse vis dar kalbėsitės su kažkuo, tačiau greitai apims ramybė ir džiaugsmas. Žodžiai bus nereikalingi. Tylint kūnas atsipalaiduoja, nekamuoja neigiamos mintys.

Specialistai teigia, kad tyla gydoma hipertenzija, galvos skausmai, įvairios fobijos ir kt. Anot jų, tyla pagerina savijautą sergant opalige, bronchine astma, išemine širdies liga, gresiant infarktui ir jį patyrus. Miške daug vietų, kur labai mažai pašalinių garsų. Taigi miškas tyli – ir žmogus tyli.

Nustatyta, kad 5–7 valandos, kurias žmogus praleidžia miške, pakelia tonusą, pagerina aukščiausios nervinės veiklos funkcijas, normalizuoja vegetatyvinę nervų sistemos reakciją, pagerina odos kraujagyslių reakciją, padidina kvėpavimo apimtį. Užfiksuoti fiziologinių rodiklių poslinkiai kraujotakos, medžiagų apykaitos ir centrinėje nervų sistemose turi neginčijamų ryšių su dendrologine miško sudėtimi.

Nustatyta, kad šių ryšių pagrindas yra lakiųjų medžiagų, išskiriamų augalų, poveikis. Jų biologinis efektas priklauso nuo koncentracijos.

Įgimtas poreikis būti gamtoje

Vaikai, išaugę miesto aplinkoje, dažnai būna abejingi gamtai, o kartais netgi priešiškai nusiteikę. Gamtą jie linkę naikinti. Amerikiečių mokslininkas Eduardas Vilsonas knygoje „Biofilija“ (biofilija – poreikis bendrauti su gamta) teigia, kad žmogaus smegenys vystėsi ne mechanizuotame ir automatizuotame pasaulyje.

Dabartinis gyvenimo mieste būdas atskyrė žmogų nuo gamtos, tačiau užprogramuota priklausomybė nuo jos liko. Nebendraudamas su gamta, jis jaučia tam tikrą nerimą ir diskomfortą. JAV profesorius Stivenas Kelertas teigia, kad atotrūkis nuo gyvosios gamtos gali pasireikšti net psichiniais nukrypimais.

Šių dienų Britanijos mokslininkai mano, kad buvimas gamtoje (ekoterapija) padeda kovoti su depresija, sugrąžina pasitikėjimą savimi. Pasak mokslininkų, ekoterapija turi būti traktuojama kaip visiškai savarankiškas gydymo būdas. Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais, po pasivaikščiojimo gamtoje 70 proc. atvejų pacientų prislėgta nuotaika išsisklaidė, o 90 proc. atvejų – sugrįžo pasitikėjimas savimi.

Miško deguonis geresnės kokybės

Miško deguonis yra geresnės kokybės, jis labiau prisodrintas neigiamo krūvio (lengvųjų) jonų. Jų miške yra 30–40 kartų daugiau nei uždarose patalpose. Oro jonizaciją miške didina iš sakų išsiskiriantys įvairūs cheminiai junginiai ir kitos aromatinės medžiagos. Jonizuotas oras gydo bronchitą ar plaučių tuberkuliozę, hipertonines ligas, aterosklerozę, nemigą, pervargimą.

 Jaunų miškų oras daugiau jonizuotas negu senų. Jonizuoto deguonies poveikis organizmo fiziologinėms ir psichologinėms funkcijoms labai reikšmingas. Jonai suteikia orui gerą aromatą, šviežumą. Visa tai teigiamai veikia emocinę žmogaus būseną. Miestiečiams miške būtinas adaptacinis periodas. Nuo staigaus deguonies pertekliaus gali pradėti svaigti galva.

Fitoncidai užmuša bakterijas

Miške daug lakiųjų medžiagų – fitoncidų. Žymus rusų mokslininkas B.Tokinas sukūrė mokslinę teoriją apie fitoncidus (nuo graikiško žodžio phyton – augalas ir lotyniško caedo – užmušiu). Šios nematomos aromatinės lakiosios medžiagos užmuša įvairius mikroorganizmus: grybelius, bakterijas, virusus, bacilas.

Mokslininkai apskaičiavo, kad Žemės augalija kiekvienais metais į atmosferą išskiria 490 milijonų tonų fitoncidų. Daugiausia jų išskiria spygliuočiai, tarp kurių čempionas – kadagys. Spygliuočių miško hektaras per parą išskiria 5 kg fitoncidų, lapuočių – 2 kg, kadagynų – 30 kg. Daug fitoncidų išskiria pušis, eglė, kėnis, maumedis, beržas, klevas, tuopa, avietės, samanos. Fitoncidai geba pro odą bei plaučius prasiskverbti į žmogaus organizmą. Jie stabdo ligas sukeliančių mikrobų vystymąsi, saugo nuo infekcinių ligų. Fitoncidai normalizuoja širdies ritmą, arterinį kraujospūdį, palankiai veikia smegenų kraujotakos procesus, kepenis. Spygliuočiai išskiria fitoncidus visus metus, tačiau įvairiu metų laiku jų kiekis ore nevienodas, žiemą lakiųjų medžiagų išskiriama mažiau.

 Fitoncidai atlieka nemažą vaidmenį ir pačių augalų gyvenime. Jie sukuria augalų atsparumą užkrečiamosioms ligoms arba suteikia vadinamąjį gamtinį imunitetą. Augalai patys save sterilizuoja.

Miškas išvalo orą

Miške beveik nėra dulkių, taigi nėra ir sunkiųjų metalų jonų, neigiamai veikiančių žmogaus organizmą. Žinoma, kad vienas hektaras spygliuočių miško per metus perfiltruoja 30–35 tonas dulkių, lapuočių – 50–70 tonų. Miške gerai pailsi akys, nes čia saulės aktyvumas perpus mažesnis.

Ąžuolynų pavėsyje saulės radiacija net 90 procentų mažesnė nei atviroje vietoje. Miškas reguliuoja ir oro temperatūrą. Karštą, giedrą dieną temperatūros skirtumas miške ir atvirame lauke svyruoja nuo 11 iki 17 laipsnių.