ŽENŠENIS IR ARALIJA – GYVYBĖS AUGALAI

1-1LLMA prezidentas Aleksas Vienažindys

Daug laiškų gauname su prašymu paaiškinti skirtumą tarp ženšenio (Panax ginseng C.A. MEY) ir aralijos (Aralia cordata Thunb). 

Šimtmečio liga vadinama nemalonios būsenos (galvos skausmai, nemiga, neurozės), kurias sukelia lėtinis pervargimas, atsiradęs dėl per didelio krūvio ir laiko stokos atkurti jėgas. Paskutiniu metu užsienyje pradėta domėtis vadinamaisiais psichofarmakologiniais vaistais, kurie turi savybių aktyviai veikti smegenų veiklą. Jie yra stipriai veikiantys sintetiniai psichostimuliatoriai, tačiau šių vaistų vartojimas yra pavojingas: nedidelis perdozavimas gali labai pakenkti sveikatai. Organizmas pradeda dirbti virš savo galimybių – nuovargio jausmas yra paralyžiuotas. Po trumpo sveikatos pagerėjimo prasideda pagrindinių gyvybinių funkcijų patologinis prislėgtumas. Akivaizdu, kad tokio tipo stimuliatoriai negali būti plačiai naudojami medicinoje dėl neigiamo šalutinio poveikio. Todėl mokslininkų dėmesys per paskutinįjį dešimtmetį buvo nukreiptas į paiešką tonizuojančių medžiagų, kurių net ir nedidelės dozės padidinimas nesukelia žmogui prislėgtumo. Tokios medžiagos surastos kai kuriuose augaluose gamtoje, ir jų pagrindu medicinos praktikoje buvo įtraukta visa grupė veiksmingų biostimuliuojančių preparatų.

Ženšenis (Panax ginseng C.A. MEY) ir širdinė aralija (Aralia cordata Thunb).

Auginami Lietuvoje LLMA (Lietuvos liaudies medicinos asociacijos).

Ženšenis (Panax ginseng C.A. MEY) iš kinų kalbos reiškia „gyvybės šaknis“

Pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje ieškoma augalų, turinčių tas pačias biostimuliojančias savybes kaip ženšenis (Panax ginseng C.A. MEY). Pasirodo jais tapo jo artimiausi botaniniai giminaičiai:
širdinė aralija (Aralia cordata Thunb),
mandžiūrinė aralija (Aralia elata(Mig))
ir juodasis (spygliuotas) eleuterokokas (Eleutherococcus senticosus).
Dėl kai kurių vaistinių savybių jie nenusileidžia „gyvybės šakniai“.

Daugiausiai legendų, be abejo, yra apsuptas ženšenis (Раnах ginseng). Nuo seniausių laikų jis buvo naudojamas tonusui pagerinti, jėgoms ir sveikatai sustiprinti ir net gyvenimui pratęsti. Pažymėtina, kad ženšenis padeda prisitaikyti prie aplinkos sąlygų pokyčių, padidina atsparumą ligoms, palankiai veikia žmogaus regėjimą, psichinę ir protinę veiklą.

Širdinė aralija (Aralia cordata Thunb) yra širdies pavidalo augalas.

Gana didelė aralinių šeima apima 60 genčių, kuriose yra apie 800 rūšių, daugiausia tropinių ir subtropinių zonų. Šios šeimos augalai auga Tolimuosiuose Rytuose, Kurilų salose ir Pietų Sachaline. Tarp jų turi savybių, prilygstamų ženšeniui, tik trys žolinės rūšys: žemyno aralija, aralija širdies formos arba Schmidto, mandžiūrinė aralija (Aralia elata(Mig)). Likusios rūšys yra medžiai arba krūmai. Ilgą laiką niekas net negalvojo išbandyti pakeisti legendinį ženšenį. Per penkis tūkstančius metų ženšenio kolekcionieriai mėnesį ir daugiau vargdavo ieškodami gyvenimo šaknies. Jie net neįtarinėjo, kad praeidavo pro šalį augalų, kurie yra lygūs savo gydomosiomis savybėmis. Dėl išorinio skirtumo niekas negalėjo įtarti vidinio panašumo. Per didelis skirtumas buvo tarp elegantiško ir gražiai nuaugusio ženšenio ir mandžiūrinės aralijos – nedidelių medelių su didžiuliais lapais ir aštriais dygliais, apimančiais kamieną ir lapus. Dygliuotos mandžiūrinės aralijos brūzgynas sukeldavo daugybę problemų keliautojams ir ženšenio rinkėjams. Ne šiaip sau šį augalą liaudyje vadino „velnio medžiu“. Tiktai botanikai, remdamiesi kruopščiu lyginamuoju reprodukcinių ir kitų augalų organų tyrimu, nustatė artimą giminystę tarp ženšenio, mandžiūrinės aralijos ir širdinės aralijos.