Tikrinių baravykų nauda ir žala žmogaus organizmui

Parengė Lietuvos liaudies medicinos asociacijos prezidentas Aleksas Vienažindys.

Nepaisant to, kad grybai mūsų meniu padaro įvairesnį, pagerindami kitų patiekalų skonį, jų maistinė vertė yra maža: jie blogai pasisavinami dėl didelio kiekio ląstelienos, kurioje yra chitino, kuris nėra virškinamas ir apsunkina fermentų patekimą į maistines medžiagas, esančias chitininiame apvalkale.

Sveikiausi yra tikriniai baravykai (lot. Boletus edulis). Šių baravykų nauda sveikatai: jie turi daugiau baltymų nei kiti miško grybai, tačiau juose yra 2 kartus mažiau vitamino RR nei kelmučiuose, o vitamino B2 – mažiau nei raudonviršiuose.

Nerekomenduojama vartoti grybų sultinio žmonėms, kenčiantiems nuo hipertonijos, nes jame yra daug ekstraktinių medžiagų. Tačiau grybų sultinius (be grybų) gydytojai leidžia vartoti sergant achilija (kai nėra druskos rūgšties skrandžio sultyse), jei skrandyje nėra uždegiminių reiškinių. Sergantiems cukriniu diabetu galima valgyti grybus ir grybų sriubas. Grybų patiekalai (virti ir kepti) turėtų būti valgomi tik švieži. Pastovėję maždaug 1–2 dienas, jie tampa neskanūs ir net kenksmingi sveikatai. Grybai yra maistas sveikiems žmonėms. Tačiau reikia žinoti, kad suvalgytas per didelis grybų kiekis ir sveikam žmogui gali sutrikdyti skrandžio ir žarnyno veiklą. Ir jei grybai buvo seni ar blogai apdoroti, tai net jei jie nėra nuodingi, neretai sukelia apsinuodijimą.

Grybai yra naudingi diabeto profilaktikai.

Jie turi labai žemą glikeminį indeksą – 10. Tai reiškia, kad grybai staigiai nepadidina gliukozės kiekio kraujyje ir neperkrauna kasos. Grybai padeda numesti svorio. Kadangi juose mažai kalorijų – 100 gramų yra 17–25 kcal. Grybai ilgai virškinami, todėl sukuria sotumo jausmą ilgam. Nepatartina valgyti grybų pusryčiams. Kadangi tai gana sunkus maistas, juos sunku virškinti. Be to, grybuose yra daug triptofano, kuris turi migdomąjį poveikį. Juos sveikiau valgyti pietums ar vakarienei. Grybai gerina nervų sistemos veiklą. Jie turi B grupės vitaminų, būtinų normaliai nervų sistemos veiklai. Grybai skystina kraują, mažina cholesterolio kiekį, aktyvina limfocitus ir padidina imuninės sistemos alfa-interferono, naviko nekrozės faktoriaus (NNF), interleukinų-1 ir interleukinų-2 gamybą. Šios medžiagos padeda organizmui kovoti su vėžiniais navikais.

Džiovinti tikriniai baravykai: nauda ir žala

Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie džiovintų tikrinių baravykų naudą ir žalą. Yra nuomonė, kad jie svarbūs onkologijos profilaktikai. Reguliariai valgydami grybus su daržovėmis, išvengsite vėžio ir sustiprinsite imuninę sistemą. Vienintelis dalykas – vien suvalgyti žalią ar net iškeptą grybą neužtenka – reikia „išgauti“ būtinas dėl profilaktikos ar gydymo medžiagas – grybų polisacharidus. Norint tai padaryti, reikia virti sriubas iš grybų ir valgyti grybų sultinius. Tokiu atveju grybų sienelės polisacharidai – chitinas – galės patekti į sultinį ir dirbti mūsų imunitetui.

Australijos mokslininkų tyrimai parodė, kad krūties vėžio rizika 64% sumažėja toms moterims, kurios kasdien suvalgo 10 g grybų. Nereikia ieškoti užsienio retenybių, mūsų tikriniai baravykai slopina piktybinius navikus, ypač. Tai jau buvo patvirtinta eksperimentais. Džiovintų tikrinių baravykų nauda yra ta, kad milteliai iš jų išlaiko beveik visas gydomąsias savybes. Naudinga vartoti 1 arbatinį šaukštelį miltelių, užgeriant vandeniu, 3 kartus per dieną 30–40 minučių prieš valgį. Antpilą iš šviežių kepurėlių (pilnąstiklainį užpildyti iki viršaus, užpilti degtine, palaikyti 3 savaites) galima gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3–4 kartus per dieną prieš valgį, kursas po 3 savaites, pertrauka 7 dienos. Išoriniu būdu galima gydyti odos vėžį, nušalimus, nudegimus.

Bendrosios gydomosios tikrinių baravykų savybės:

• priešvėžinis poveikis, stiprinant organizmo priešnavikinį mechanizmą;
• tikslingas įvairių imuninės sistemos vykdomųjų elementų aktyvavimas;
• padidėjęs NK-ląstelių (natūralios kilerinės ląstelės) aktyvumas, padidėjęs citotoksinių T-limfocitų (citotoksinis limfocitas CTL) formavimas, makrofagų aktyvinimas; padidėjęs jų gyvenimo ciklas;
• įvairių limfokinų (1,2 ir 6 interleukino) stiprinimas;
• padidėjusi a-NNF (naviko nekrozės faktoriaus) sintezė;
• padidėja interferono-a gamyba ir pagerėjimas interferono-y poveikis 2–4 kartus;
• perforinų ir granzimų gamybos padidėjimas;
• sumažinto imunologinio reaktyvumo atkūrimas, kuris visada pastebimas taikant spinduliavimą ir chemoterapiją;
• neutralizavimas depresyviam poveikiui citostatikų baltųjų ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičiui;
• atliekant chemoterapiją ir spinduliavimą palengvina tokius simptomus kaip silpnumas, anoreksija, vėmimas, burnos džiūvimas, savaiminis prakaitavimas ir skausmas;
• imunomoduliacija;
• nuskausminimo poveikis;
• priešuždegiminės savybės;
• hepatoprotektorinis efektas – gerina kepenų funkcinę būklę, mažina enzimopatiją.