Širdinė aralija (lot. Aralia cordata Thunb) yra širdies pavidalo augalas.
Lietuvoje širdinės aralijos (lot. Aralia cordata Thunb) auginimu pritaikytomis prie laukinės gamtos sąlygomis užsiima Lietuvos liaudies medicinos asociacijos prezidentas Aleksas Vienažindys nuo 2000 metų.
Šimtmečio liga vadinama nemalonios būsenos (galvos skausmai, nemiga, neurozės), kurias sukelia lėtinis pervargimas, atsiradęs dėl per didelio krūvio ir laiko stokos atkurti jėgas. Paskutiniu metu užsienyje pradėta domėtis vadinamaisiais psichofarmakologiniais vaistais, kurie turi savybių aktyviai veikti smegenų veiklą. Jie yra stipriai veikiantys sintetiniai psichostimuliatoriai, tačiau šių vaistų vartojimas yra pavojingas: nedidelis perdozavimas gali labai pakenkti sveikatai. Organizmas pradeda dirbti virš savo galimybių – nuovargio jausmas yra paralyžiuotas. Po trumpo sveikatos pagerėjimo prasideda pagrindinių gyvybinių funkcijų patologinis prislėgtumas. Akivaizdu, kad tokio tipo stimuliatoriai negali būti plačiai naudojami medicinoje dėl neigiamo šalutinio poveikio. Todėl mokslininkų dėmesys per paskutinįjį dešimtmetį buvo nukreiptas į paiešką tonizuojančių medžiagų, kurių net ir nedidelės dozės padidinimas nesukelia žmogui prislėgtumo. Tokios medžiagos surastos kai kuriuose augaluose gamtoje ir jų pagrindu medicinos praktikoje buvo įtraukta visa grupė veiksmingų biostimuliuojančių preparatų.
Gana didelė aralinių šeima apima 60 genčių, kuriose yra apie 800 rūšių, daugiausia tropinių ir subtropinių zonų. Šios šeimos augalai auga Tolimuosiuose Rytuose, Kurilų salose ir Pietų Sachaline. Tarp jų turi savybių, prilygstamų ženšeniui, tik trys rūšys: žemyninė aralija (continentalis Kitag), širdinė aralija (Aralia cordata arba Schmidta), mandžiūrinė (Aralia mandshurica). Likusios rūšys yra medžiai arba krūmai. Ilgą laiką niekas net negalvojo išbandyti pakeisti legendinį ženšenį. Per penkis tūkstančius metų ženšenio kolekcionieriai mėnesį ir daugiau vargdavo ieškodami gyvenimo šaknies. Jie net neįtarinėjo, kad praeidavo pro šalį augalų, kurie yra lygūs savo gydomosiomis savybėmis. Dėl išorinio skirtumo niekas negalėjo įtarti vidinio panašumo. Per didelis skirtumas buvo tarp elegantiško ir gražiai nuaugusio ženšenio ir mandžiūrinės aralijos – nedidelių medelių su didžiuliais lapais ir aštriais dygliais, apimančiais kamieną ir lapus. Dygliuotos mandžiūrinės aralijos brūzgynas sukeldavo daugybę problemų keliautojams ir ženšenio rinkėjams. Ne šiaip sau šį augalą liaudyje vadino „velnio medžiu“. Tiktai botanikai, remdamiesi kruopščiu lyginamuoju reprodukcinių ir kitų augalų organų tyrimu, nustatė artimą giminystę tarp ženšenio, mandžiūrinės aralijos ir širdinės aralijos.
Pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje ieškoma augalų, turinčių tas pačias biostimuliojančias savybes kaip ženšenis (Panax ginseng C.A. MEY). Pasirodo jais tapo jo artimiausi botaniniai giminaičiai širdinė aralija (Aralia cordata Thunb), mandžiūrinė aralija (Aralia mandshurica)ir juodasis (spygliuotas) eleuterokokas (Eleutherococcus senticosus). Dėl kai kurių vaistinių savybių jie nenusileidžia „gyvybės šakniai“
Pilnas aprašymas skyriuje ( Vaistažolės )