LLMA prezidentas Aleksas Vienažindys 

Auginamas Lietuvoje LLMA

Pavadinimas: Aralia – Indiškas pavadinimas Šiaurės Amerikos rūšių.

Širdinė aralija yra širdies pavidalo (lot. Aralia cordata Thunb.). 

Aprašymas

Gentis apima 35 rūšis, augančias Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Australijoje ir Malaizijoje. Rusijoje auga trys rūšys. Laukinėje gamtoje auga Tolimuosiuose Rytuose (Pietų Kuriluose, Sachaline), taip pat Japonijoje ir Korėjoje. Mūsų kultūroje naudojama Mandžiūrijos aralija arba širdies pavidalo aralija (Aralia cordata).
Aralia cordata – tai reta rūšis. Ji įtraukta į Raudonąją knygą. 
Augalas žinomas dėl savo šaknų, esančių viršutiniame dirvožemio sluoksnyje iki 15 cm gylyje, tonizuojančių savybių Tinktūra turi stiprų skatinamąjį poveikį, panašų į ženšenio šaknies poveikį. Nepaprastai gražus augalas su dideliais lapais, puošniais vaisiais.
Auga ant žolės šlaitų ir miško pakraščiuose, pasitaiko tarp kurilinio bambuko augalų ir beržų miškuose. Pagrindiniai krūmynai auga nedideliu atstumu nuo jūros, didelių upių slėniuose. Šis galingas daugiametis augalas turi 1,5 – 2,5 m aukščio, paprastą, nešakotą stiebą.

Šaknis stora, mėsinga, truputį dervinga, aromatinga. Skirtingai nuo Mandžiūrijos aralijos, garsėjančios savo spygliais, širdies pavidalo aralija (Aralia cordata) jų visiškai neturi. Lapai mažesni, iki 50 cm ilgio, ant ilgų kotelių, tamsiai žali viršuje, lygūs, kartais gana tankiai suguldyti trumpais pasišiaušusiais plaukeliais, iš apačios šviesesni. Žiedynas stambus, iki 45–50 cm ilgio, sudarytas iš vienos sudėtingos viršūnės, šluotos pavidalo, kartais turintis papildomas mažas žiedyno formas iš apačios. Žiedai yra maži, neišsiskiriantys, žalsvai ar gelsvai balti, surinkti į žiedynus, sudarytus iš didelio skaičiaus kamuolinių skėčių. Kartais viršutinių lapų dalyje susikuria papildomi žiedynai. Vaisiai maži (2-3 mm), uogų pavidalo, mėlynai  juodi, mėsingi, su keliomis sėklomis. Valgomi (mėgėjų). Apskritai, augalas atrodo ypatingai ir labai dekoratyvus. Be to, širdies pavidalo aralija (Aralia cordata) – vertingų vaistinių žaliavų šaltinis, turi tonizuojantį poveikį. Tradicinėje kinų medicinoje jis su citrinžole užima 2–3 vietą po ženšenio. Rūšių labai sumažėjo dėl nekontroliuojamo jo požeminės dalies naudojimo.

Gėlės yra žalsvai ar gelsvai baltos, surinktos į žiedynus, sudarytus iš didelio skaičiaus kamuolinių skėčių. Kartais viršutinių lapų dalyje susikuria papildomi žiedynai

Augimo vieta

Aralija sparčiai auga, mėgsta šviesą, bet pageidauja pavėsio. Ši rūšis yra atspari šalčiui. Šaltomis žiemomis kartais nušąla iki šaknies kaklelio, bet greitai atsigauna. Žolinėms rūšims yra pavojingos tik pavasario šalnos. Bet ir po to jų atkūrimas vyksta labai greitai. Pasodinus araliją, dirvožemį aplink augalą pageidautina mulčiuoti 3–4 cm durpių sluoksniu.

Dirvožemis

Dirvožemiui ir drėgmei nereiklus. Tačiau pageidauja vietos su derlingomis, gerai nusausintomis ir drėgnomis dirvomis. Negali pakęsti pavasario drėgmės.

Sodinimas

Araliją geriausia sodinti rudenį po lapų nukritimo arba pavasarį prieš jų išsiskleidimą. Pageidautina mulčiuoti dirvožemį aplink augalą 3–4 cm durpių sluoksniu, ypač sodinant rudenį.

 Priežiūra

Prižiūrint araliją reikia negiliai purenti ir ravėti. Augalas gerai reaguoja į tręšimą mineralinėmis (nitroamofoksa) ir organinėmis (mėšlo srutų) trąšomis ankstyvą pavasarį arba tik pasodinus. Plėtimą nukreipia reikiama puse, kai pašalinami netinkamai išaugę ūgliai. Senstant ūgliai yra pašalinami. Genėti nereikia. Pavasarį galima nukarpyti nušalusias šakas. Sodinukų priežiūra paprasta – ravėti piktžoles, prireikus palaistyti. Purenant dirvą, reikia būti atsargiems. Jei pažeidžiama viršutinė šaknų sistema, blogai žiemoja, labai lėtai vystosi, todėl svarbu laiku naikinanti piktžoles. Dviejų metų sodinukai sodinami nuolatinėje vietoje.

Dauginimas

Aralija dauginasi sėklomis, šaknų auginiais arba šaknų atžalomis. Deja, sėklos labai blogai dygsta, todėl jas reikėtų stratifikuoti kintamojoje temperatūroje. Stratifikuoja sėklas 3–4 mėnesius, esant 14–20° temperatūrai, ir 4 mėnesius, esant 2–5° temperatūrai. Todėl aralija sėjama atvirame žemės grunte. Po 7–8 mėnesių pasirodo daigai. Šviežios sėklos geriau dygsta. Jas galima sėti rudenį be jokio apdorojimo iš karto po surinkimo. Sėjamos 1,5–2 cm gylyje, apibarstoma humusu arba durpėmis. Daigai dygsta jau kitais metais. Laikyti aralijos sėklų negalima daugiau nei 1,5 metų – jos greitai praranda daigumą. Žymiai greičiau aralija dauginasi šaknų auginiais ir šakniastiebių segmentais, kurie sodinami pavasarį 5–6 cm gylyje.

 Sudėtis

Aralijos šaknyse yra cholino, o žiedynuose – ksantino ir guanino. Jaunuose ūgliuose pastebėtas didelis kiekis leucino, asparagino, alanino, gistidino ir tirozino.

Vartojimas

Šaknis ir žolę Japonijoje vartoja sergant virškinimo trakto ligomis. Iš šaknų ruošia preparatą ,,Pirokešin”, kuris vartojamas kaip galvos skausmą malšinanti priemonė, nuo virškinimo trakto dieglių, nuo enterokolito, nuo skrandžio opos ir skrandžio vėžio. Žolė yra paskiriama nuo paralyžiaus kaip tonizuojanti ir karštį mažinanti priemonė, o preparatai iš šaknų – kai pasibaigia menstruacinis ciklas ir kaip stipri prakaitą varomoji priemonė, išoriškai – kaip žaizdų gijimo priemonė. Aralijos preparatai gerina bendrą sergančiųjų būklę, stimuliuoja medžiagų apykaitą, gerina apetitą, didina psichinę ir fizinę jėgą. Todėl Tolimuosiuose Rytuose ir pas mus preparatai vartojami esant įvairioms žmogaus būsenoms: po smegenų sukrėtimo nuo neurocirkuliarinės distopijos hipotoninio ir kardionalinio tipo, pradinėse aterosklerozės stadijose, kai silpnas seksualinis aktyvumas, po sunkių ir infekcinių ligų, kai sergama depresija, kai yra fizinis ir psichinis nuovargis.

Ruošiama šaknų tinktūra santykiu 1:05 ir su 70% spiritu, naudoti po 30–40 lašų 2–3 kartus per dieną.

Aralijos tinktūra gerina bendrą sveikatą, didina apetitą, efektyvumą, stimuliuoja centrinę nervų sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą, didina plaučių talpą ir raumenų jėgą.

Tinktūrai paruošti 20 g susmulkintų aralijos šaknų užpilti 100 ml 50% arba 70% spiritu  ir laikyti 1-2 savaites šiltoje tamsioje vietoje, kartais suplakant. Naudoti 30–40 lašų 2–3 kartus per dieną valgio metu. Kai kraujo spaudimas aukštas, dozę sumažinti iki dviejų kartų 10 lašų per dieną. Gydymo kursas 2–3 savaitės.

Nuovirui paruošti 20 g susmulkintos žaliavos (žievės, šaknų, aralijos lapų) užpilti 250 ml vandens, virti uždarame emaliuotame inde 30 minučių, atvėsinti iki kambario temperatūros. Laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 3 dienas. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.

Kontraindikacijos

Nenaudoti sergant epilepsija, nemiga, esant padidėjusiam nervų sistemos jautrumui, hiperkinezijai, hipertoninei ligai, prieš miegą.

Pavojingas perdozavimas.

Kur įsigyti aralijos (lot. Aralia cordata Thunb.)?

Širdinė aralija (lot. Aralia cordata Thunb.) auginama Lietuvos liaudies medicinos asociacijoje, specialiai tam pritaikytose laukinės gamtos sąlygose.

Galima paskambinti telefonu arba parašyti elektroniniu paštu tinklalapio skyriuje „Kontaktai“ ir Jums ją pristatys į nurodytą vietą.