LLMA prezidentas Aleksas Vienažindys

Sveikata priklauso nuo minčių.

Mokslininkai senai įrodė, kad geraširdžiai, nuotaikingi ir optimistai žmones daug mažiau apsilanko pas gydytojus nei pikti ir irzlūs. Šveicarijos mokslininkų grupė, vadovaujama Peterio Bruggerio, nuėjo savo tyrimais dar toliau.

Jeigu nori būti sveikas.

Mokslininkai atliko labai įdomų eksperimentą. Surinko iš savanorių grupę absoliučių optimistų ir pesimistų, paskepino nuo gripo abi grupes ir laukė. Po mėnesio buvo pastebėta, kad pesimistų organizme pasigamina daug mažiau antikūnių prieš gripą nei optimistų. Dar po trijų mėnesių paaiškėjo, kad 70% iš irzlių žmonių susirgo gripu. O tarp linksmų, geraširdžių ir nuotaikingų žmonių šis skaičius nesekie net iki 30%. Išvada rodo pati: dažniau šypsokitės, būkite linksmi, nieko nepaisykite, tiesiog galvokite apie gerumą!

Nekaupkite pykčio.

Pastaruoju metu vis daugiau medikų yra linkę manyti, kad pačių baisiausiu ligų židinys, įskaitant vėžį, yra mūsų nuoskaudos, kurias mes puoselėjame ir neatsikratome metų metais.

Vieni pyksta ant piktadario likimo už tai, kad gyvenimas susiklostė ne taip, kaip jie norėtų.

Kiti – ant draugių, išdavusių jų interesus.

Treti – ant savo mylimojo, išėjusio pas kitą.

Ketvirti – ant vaikų, kurie nepateisina vilčių.

Daugelis žmonių metų metais kaupia pyktį ant kaimynės, kuri atsisakė paskolinti pinigų, ant viršininkes, kuri neteisėtai atleido iš darbo.

Kai žmogus yra įžeistas, jis visada prisimena apie tai, ką jam asmeniškai pasakė, mintimis užduoda klausimus savo priešui, atsako į jo įšūkius savo adresu – vienu žodžiu, veda su juo tylų dialogą.

Nemalonią situaciją prasuka savo galvoje vėl ir vėl, formuodamas energetinį žgutą, pro kuri išeina jo gyvybės jėgos. Ar verta stebėtis tuo, kad įsižeidžiantys, agresyvūs žmonės, kurie ilgai kaupia įžeidimus ir nemoka atleisti, dažniau serga ir gyvena mažiau nei geraširdžiai.

Gamtoje egzistuoja paprasta taisyklė – lygiavertiškumas traukia lygiavertiškumą. Jeigu jūs savyje kaupsite nuoskaudas ir nervinsitės dėl smulkmenų, tapsite panašūs į pykčio sankaupos kamolį. Jūsų neigiama energija vis pritrauks naujus įsižeidusiuosius ir naujus įžeidimus. Kaip įveikti užburtą ratą? Baikit įsižeidinėti, atleiskit viską ir visiems, atleiskit patys sau. Pradėkite savo dieną su šypsena, darykit žmonėms gerą ir galvokit apie juos tik gerai.

Išmokite džiaugtis gyvenimu ir ugdyti pozityvų mąstymą. Geros mintys pritrauks į jūsų gyvenimą gerumą, harmonizuosis energija. Ir tada ligos išnyks.

Žodis ne paukštis… bet kartais mes visiškai nejaučiam jokios atsakomybes už tai, kas buvo pasakyta. Juokais pasakom baisius dalykus, net nesuvokdami, kad tai gali pakenkti mūsų sveikatai. Štai paprastas pavyzdys iš gyvenimo. Marijos Petraitienės vyras stipriai gėrė. Emocinio susijaudinimo metu ji ne kartą sakė jam: ,,Matyti tavęs nenoriu“. Rezultatas – po kelerių metų beveik prarado regėjimą. Jai įsivystė katarakta – gydymas buvo sudėtingas ir beveik beprasmiškas.

Pašalinkite iš savo žodyno tokias frazes kaip: ,,Kad negirdėčiau tavęs niekada!“ Juk jos yra ne kas kita kaip įsakymas – signalas mūsų organizmui, kad mes nenorime girdėti.

Kaip dažnai prie šventinio stalo mes verkaujam: ,,Mano kepenys to neištvers.“ Mes sakome tai šiaip sau, galvodami, kad maisto ir alkoholio labai daug ir sunaudoti visa tai bus sunku, bet labai mažai kas iš žmonių įsigilina į tikrąją šios frazes reikšmę. Juk jūs patvirtinate tą faktą, kad jūsų kepenys serga. Ir kuo dažniau jūs apie tai kalbėsit, tuo greičiau jums pradės skaudėti kepenis.

Kai mes labai išsigąstame, tai sakome: ,,Man vos širdis neplyšo“ arba ,,Vos širdis nesustojo“.  Ir tai nėra nekaltos frazės, o nusistatymas į tai, kad didelis išgąstis gali apsisukti prieš jus širdies infarktu ar insultu. Būkite atidūs tam, ką sakote, venkite tokių frazių kaip „Sėdi kepenyse“, ,,Ant širdies akmuo“, ,,Stovi per vidurį gerklės“, ,,Aš tiesiog einu iš proto“, ,,Skaudu matyti“, ,,Nors į karstą gultis“ ir t. t.

Nekalbėkit nešvankiai, nesakykite žmonėms niekšybių, nevartokite keiksmažodžių, nereikia pratrūkti ir šaukti. Visa tai veda prie įvairių gerklės susirgimų. Ir kuo daugiau jūs sakysit niekšybių ir blogų dalykų, tuo sunkiau jūs sirgsit.

Liga ir jos pobūdis.

Tarp kitko, liga, gydytojų nuomonę, laikoma reta ir priklauso nuo charakterio ir gyvenimo būdo. Žmonės, kurie nuolat keikia save už tai, kad pasirinko neteisingą gyvenimo kelią, ne tą profesiją, nerealizavo savęs kaip asmenybės, kenčia nuo kojų ligų. Akių problemos kyla tiems, kurie amžinai nepatenkinti savimi ir juos supančiu pasauliu, mato viską niūriai ir nuolat nerimauja dėl ateities. Žmones, turintys žemą savimonę, labai bijantys gyvenimo pokyčių, turi problemų su plaučiais ir kvėpavimo takais. Gastritas – tai liga neramių žmonių, kurie pergyvena, nervinasi ir praranda miegą dėl visokių niekų. Mėšlungis – tai taip pat problema baimingų žmonių, kurie nuolat gyvena įtampoje ir baimėje dėl ateities.

Agresyvūs, pikti ir emocionalūs žmonės dažnai kenčia nuo bronchinės astmos. Nenuostabu, kad liaudyje sakoma: ,,Iš pykčio man buvo sunku kvėpuoti.“ Ambicingi, agresyvūs, norintys visur būti pirmi ir labai išgyvenantys nesėkmes žmones linkę į širdies ir kraujagyslių ligas. Beje, Kolumbijos universiteto mokslininkų duomenimis, pagrindinė širdies ligų atsiradimo priežastis yra pyktis ir dirglumas. Nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos kelis kartus dažniau kenčia irzlūs, labai jautrūs, net į smulkius nemalonumus reaguojantys žmones. Patyrę specialistai sergančius opalige nustato pagal elgesį, o tiksliau pagal jų padidėjusį nervingumą. Tie, kurie nemoka atleisti nuoskaudų, taip pat irzlūs, pikti žmonės serga kepenų ir tulžies takų ligomis. Nenuostabu, yra frazė ,,Žmogus nežino, kur išlieti savo tulžį“. Niršūs, atkaklūs, užsispyrę žmones kenčia nuo hipertonijos. Gydytojai netgi turi terminą ,,hipertoninis charakteris.“ Juo jie apibrėžia žmogų, greitai užsidegantį, užsispyrusį, mėgstantį visus mokyti. Žmonės, netoleruojantys kitų žmonių nuomonės ir svetimų klaidų, kenčia nuo dažnos migrenos.

Be to, jie pasižymi aukšto lygio įsižeidimais. Jie nerimauja dėl bet kokios progos ir lengvai įeina į depresiją. Kalbūs, lengvai susijaudinantys žmonės, kurių nuotaikos keičiasi kas pusvalandį, kenčia nuo diabeto.

Kaip tapti optimistu? Taigi, vis dėlto, kaip tapti optimistu, kad kartą ir visiems laikams pamirštum apie baisias ligas? Ar tai įmanoma, jei jūs iš prigimties vis dėlto pesimistas? Žinoma!

Kai pakliūnat į nemalonią situaciją, vienai minutei įsivaizduokite, ką šiuo atveju padarytų ir pajaustų pats laimingiausias žmogus. Jūs iš karto pasijusite geriau, atsiras viltis, arba bent atsiras prašviesėjimas. Dažniau prisiminkit žmones, kurie jus mylėjo ir myli, ir bandykite mintimis užmegzti su jais dialogą, o ne su skriaudikais.

Tradicinėje psichologijoje manoma, kad mūsų dvasinių problemų šaltinis yra vaikystės traumos. Taip sakyti – reiškia pernelyg supaprastintai spręsti. Psichinių traumų patiria visi. Tik įgimtų optimistų psichika yra sudaryta taip, kad viskas, kas yra blogai, išsimeta automatiškai, o pesimistai viską prisimena ir kaupia nesėkmių krūvį ir nuoskaudų naštą. Norint išsilaisvinti nuo jų, psichologai sugalvojo ir siūlo įdomią metodiką. Jos esmė yra tokia: jeigu jūs prisiminėte kažką bloga, tuoj pat sustabdykit vidinį monologą, neleiskit jam vystytis, nukreipkit savo dėmesį, pavyzdžiui, įjunkit televizorių ar muziką. Kiekvieną savo nesusivaldymą pažymėkit varnele. Dienos pabaigoje suskaičiuokite jas, savo tamsias mintis, ir kitą dieną pasistenkit sumažinti jų skaičių.

Aiškiai supraskit, kad jūsų galioje yra kontroliuoti skaudžias mintis, nes jūs sukuriate jas patys, vadinasi, ir patys galite jų atsikratyti. Psichologiniai tyrimai parodė, kad naujas mąstymas išsivysto per mėnesį. Taigi, būkite kantrūs trisdešimt dienų. Ir rezultato nereikės ilgai laukti.