Kokie yra aiškūs požymiai, kad turite naują koronavirusą, dar vadinamą COVID-19? Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrais (CDC), pagrindinis ūminių simptomų sąrašas šiuo metu yra gana trumpas ir požymiai gali pasirodyti praėjus 2–14 dienų po užsikrėtimo virusu.
„Didžiausią dėmesį skiriame karščiavimui. Pastebimas ryškus apatinių kvėpavimo takų simptomas – kosulys arba kvėpavimo problemos“, – sakė Williamas Schaffneris, gydytojas, infekcinių ligų ekspertas, profilaktinės medicinos ir infekcinių ligų profesorius Nedervilio Vanderbilto universiteto medicinos mokykloje.
Gebėti atpažinti šiuos simptomus ir prireikus reaguoti į juos kada tai būtina yra nepaprastai svarbu. Štai ką reikia žinoti.
Karščiavimas
Pasak ekspertų, karščiavimas yra pagrindinis simptomas. Neprisiriškite labai prie skaičių, tačiau žinokite, kad Jūsų temperatūra nelaikoma karščiu, kol ji nepasiekia bent 37,7 laipsnio Celsijaus. Tai būdinga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
„Yra daug klaidingų nuomonių apie karščiavimą. Vidutinė žmogaus kūno temperatūra yra 37 laipsniai. Tačiau dienos metu mūsų temperatūra gali svyruoti puse laipsnio viena ar kita kryptimi. Ir tai yra normalu“, – sakė Pitsburgo universiteto Vaikų infekcinių ligų medicinos centro skyriaus vadovas dr. Johnas Williamsas.
„Kai tikrinate temperatūrą, atminkite, kad tikriausia laiko reikšme bus antroje dienos pusėje ar anksti vakare. Mūsų temperatūra visą dieną nėra vienoda. Jei patikrinsite ją aštuntą valandą ryto, ji gali būti normali“, – aiškino W. Schaffneris. „Vienas iš labiausiai paplitusių karščiavimo pasireiškimų yra tai, kad temperatūra pakyla po pietų ir ankstyvą vakarą – tai yra labiausiai paplitęs būdas, kai virusai sukelia karščiavimą“, – sakė jis.
Kosulys
Kosulys yra dar vienas pagrindinis šio viruso simptomas. „Bet tai nėra paprastas kosulys“, – sako W. Schaffneris. „Tai turi būti būtent sausas kosulys, kurį aiškiai jaučiate savo krūtinėje.“
„Tai nėra paprastas kutenimas / perštėjimas Jūsų gerklėje. Jūs norite nepaprastai pravalyti gerklę. Ir tai nėra gerklės dirginimas. Kosulio metu Jūs taip pat neturite skreplių ir negalite išsikosėti.“ –sakė W. Schaffneris.
„Tuo pačiu metu kosulys Jus tikrai vargina, jis kyla iš krūtines. Ir greičiausiai galite jausti, kad bronchus skauda ar yra sudirgę“, – pridūrė jis.
Sunkus kvėpavimas
Dusulys gali būti trečiasis ir labai rimtas COVID-19 simptomas. Tai gali įvykti savaime, be kosulio. Jei Jūsų krūtinė tampa sunki arba jaučiate, kad negalite kvėpuoti pakankamai giliai, tai yra ženklas, kad turite veikti aktyviai, sako ekspertai.
„Jei turite vidutinio sunkumo dusulį, nedelsdami skambinkite savo gydytojui arba skubios pagalbos gydytojui. Jei sunkus kvėpavimas yra pakankamai stiprus, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą“, – sakė Amerikos medicinos asociacijos prezidentas dr. Patrice Harris.
Papildomai ne tik stiprus dusulys arba trūkumas oro, bet ir kiti simptomai, rodantys pavojingą COVID-19 eigą – tai „nuolatinis krūtinės skausmas ar spaudimas“, „melsvos lūpos ar veidas“ – tai rodo deguonies trūkumą – ir bet koks staigus protinis sumišimas ar stiprus silpnumas.
„Jei pasirodys tokie simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją“, – sako CDC.
Gripo ir peršalimo simptomai
Šie trys simptomai – karščiavimas, kosulys ir dusulys – nėra vieninteliai ligos požymiai, pastebėti COVID-19 atvejais. Daugelis kitų simptomų gali būti panašūs į gripą, įskaitant galvos skausmą, virškinimo problemas, kūno skausmus ir nuovargį – visa tai taip pat gali būti rimta.
Kiti simptomai gali būt panašūs į peršalimą ar alergiją, pavyzdžiui, sloga, gerklės skausmas ir čiaudulys. Greičiausiai, pasak ekspertų, tokiu atveju Jūs tiesiog peršalote ar gripuojate – nes jie taip pat gali sukelti karščiavimą ir kosulį.
Vienas iš galimų COVID-19 požymių, kad susirgote, yra tai, kad simptomai, ypač dusulys, nepagerėja maždaug po savaitės, bet iš tikrųjų pablogėja.
Taigi, ką reikia daryti?
„Šiuo metu dabartinis vadovavimas – ir jis gali keistis – yra toks, kad jei Jums yra simptomai, panašūs į įprastą peršalimą ar gripą, ir tai yra gana lengvi simptomai, likite namuose ir pabandykite su jais susitvarkyti atsipalaidavę ir aktyviai gerdami skysčių“, – sakė P. Harris.
Tačiau šis patarimas netinka vyresniems nei 60 metų žmonėms, nes su amžiumi imuninė sistema labai susilpnėja. Pagyvenęs žmogus ar nėščia moteris – visi, kuriems tikėtinas koronavirusas, turėtų kreiptis į savo gydytoją dėl konsultacijos.
Neaišku, ar nėščios moterys turi didesnių šansų sunkiau susirgti koronavirusu, tačiau CDC teigia, kad nėštumo metu moterys patiria tam tikrų kūno pokyčių, kurie gali padidinti riziką kai kurių kitų infekcijų.
Apskritai, COVID-19 infekcija yra rizikingesnė, jei turite rimtų sveikatos problemų, tokių kaip diabetas, lėtinė plaučių liga ar astma, širdies nepakankamumas ar širdies liga, pjautuvinių ląstelių anemija, vėžys (arba jei jums taikoma chemoterapija), inkstų liga su dialize, kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 40 (ypač nutukimas) arba autoimuninis sutrikimas.
„Senyvi pacientai ir žmonės, kurie serga lėtinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis ir susilpnėjęs imunitetas, turėtų kreiptis į gydytoją ankstyvoje stadijoje, net ir esant lengvai ligai“, – pataria CDC.
Net labai jauniems žmonėms didesnė ligos rizika, jei jie turi rimtų sveikatos problemų.
„Jaunesni nei 60 metų žmonės, sergantys cukriniu diabetu, širdies ligomis, susilpnėjusiu imunitetu ar plaučių ligomis, nepaisant jauno amžiaus, yra labiau pažeidžiami COVID-19, – teigė W. Schaffneris.
Kaip pasitikrinti?
Jei visiškai neturite jokių simptomų, neprašykite atlikti tyrimų ir neskambinkite į tyrimų centrus, klinikas, ligonines, sako ekspertai.
„Mes netikriname žmonių be simptomų, nes tai sukels tam tikrų problemų“, – sakė W. Schaffneris. „Tačiau pabrėžiame, kad žmonėms, kuriems būdinga ši nedidelė svarbių simptomų grupė – karščiavimas ir visa, kas susiję su apatiniais kvėpavimo takais, pavyzdžiui, kosulys ir dusulys, – labai rekomenduojama pasitikrinti“.