Kiek ir kur gyvena koronavirusas COVID-19?

Mielieji, pasaulis gyvena nerimo dienas dėl plintančio koronaviruso COVID-19. Lietuvos liaudies medicinos asociacija ragina laikytis mūsų šalyje paskelbto karantino reikalavimų, medikų rekomendacijų, saviizoliacijos sąlygų, imtis visų galimų priemonių saugant save, savo artimuosius ir aplinkinius žmones. Linkime visiems sveikatos, kantrybės ir turėti vilties, kad bendromis visų pastagomis infekcija bus įveikta. Šiame straipsnelyje norime pateikti, ką žino mokslininkai apie mums pavojingą virusą.

Koronavirusas paviršiuose gali gyventi iki trijų dienų, perspėja JAV mokslininkai. Ilgiausiai išsilaiko ant plieno ir plastiko. Virionai, kurie į orą patenka čiaudint, išlieka gyvybingi maždaug tris valandas.

JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID) ekspertai išsiaiškino, kad Kinijos koronavirusas paviršiuose gyvena iki kelių dienų. Ilgiausiai jis išlieka ant plastiko ir nerūdijančio plieno. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti „New England Journal of Medicine“.

Tyrėjai imitavo viruso plitimą aplink užkrėstą asmenį čiaudint ir kosint, liečiant daiktus. Norėdami imituoti čiaudulį, jie naudojo specialų prietaisą, purškiantį aerozolį. Toliau jie ištyrė, kiek laiko virusas išliks ant skirtingų paviršių.

Kaip paaiškėjo, COVID-19 plinta čiaudint, išlieka gyvybingas mažiausiai tris valandas.

Ant plastiko ir nerūdijančio plieno jis gali egzistuoti ir tris dienas. Ant kartono virusas gyvena apie dieną, ant vario – iki keturių valandų.

Sekrecijose, kurios patenka į orą čiaudint ir kosint, pusė viruso dalelių miršta per 66 minutes. Taigi net praėjus kelioms valandoms po čiaudėjimo, kai kurie virionai vis tiek sugebės užkrėsti žmogų.

Kad ant nerūdijančio plieno pusė viruso dalelių taptų neaktyvios, prireiktų 5 valandų 38 minučių. Ant plastiko – 6 valandų 49 minučių.

Ant kartono pusės virusų irimo laikotarpis sudarė apie tris su puse valandos, tačiau tyrėjai pastebi, kad šie rezultatai labai skiriasi, todėl duomenis reikia interpretuoti atsargiai.

Ant vario pusė virionų mirė per 46 minutes.

Tyrėjai taip pat palygino COVID-19 išgyvenimą su atipinio pneumonijos sukėlėjo išgyvenimu. Rezultatai buvo panašūs.

„Tai rodo, kad šių virusų epidemiologinių savybių skirtumus greičiausiai lemia kiti veiksniai“, – daro išvadą autoriai.

Tarp šių faktorių jie pabrėžia didelį viruso krūvį viršutiniuose kvėpavimo takuose ir galimybę asmenų, užkrėstų naujuoju koronavirusu, gebėti užkrėsti kitus nepatiriant jokių simptomų.

Paprastai koronavirusai yra mažai prisitaikę išgyventi atviroje erdvėje.

Tačiau vandenyje jie gali egzistuoti iki devynių dienų, o atvėsus ir užšaldžius – iki keleto metų. Ultravioletinė spinduliuotė, organiniai riebalų tirpikliai ir tam tikri plovikliai jį sunaikina per kelias minutes.

Gana veiksmingi prieš koronavirusą yra ir antiseptikai. Tyrimų rezultatai gali skirtis, tačiau jie leidžia PSO rekomenduoti alkoholio pagrindu pagamintus rankų antiseptikus kaip profilaktinę koronaviruso infekcijos priemonę.

Etanolis sunaikina baltymų apvalkalą, kurį turi daugelis virusų, įskaitant koronavirusą. Virionams jis yra būtinas gyventi ir daugintis.

Antiseptikų veiksmingumas sumažėja, jei rankos yra riebios ar labai nešvarios – pavyzdžiui, po valgio ar darbo sode. Tokiais atvejais vis tiek rekomenduojama rasti būdą, kaip nusiplauti rankas muilu. Be to, antiseptikai nenaudingi pesticidams ir sunkiesiems metalams.

Pavojingiausias Kinijos koronavirusas senyvo amžiaus žmonėms. Tarp jų didžiausias mirtingumas yra 14,8 proc. Tarp vaikų iki devynerių metų mirties atvejų neužfiksuota. Pažymėtina, kad yra žinomi bent du naujagimių užkrėtimo atvejai – jie virusą pagavo iš motinų.

Amžiaus grupėje iki 39 metų mirštamumas yra tik 0,2% ir didėja su amžiumi: keturiasdešimtmečiams rizika mirti nuo koronaviruso yra 0,4%, penkiasdešimtmečiams – 1,3%, iki 70 metų jis siekia 8% ir toliau auga.

Vyrai miršta dažniau nei moterys – 2,8%, moterys – 1,7%. Taip pat dažniau aukomis tampa pacientai, sergantys  širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, lėtinių kvėpavimo takų ligomis.