Man labai patiko vienas psichologas. Vienai moteriai jis pateikė gana pozityvų atsakymą po to, kai ši skausmingai jam išvardijo, ko ji neturi.

Neturi tikrų draugų. Neturi gero uždarbio. Geros mašinos neturi. Neturi padoraus namo. Nebeturi jau ir jaunystės. Vilties, kad visa tai kada nors pasikeis irgi nebeturi.

Ir tuomet apvalutis, malonaus veido psichologas smailia barzdele, pasitaisęs akinius geraširdiškai jai atsakė: žinoma, jūs daug ko neturite. Galima sąrašą tęsti toliau.

Neturite sunkios, nepagydomos ligos. Milijoninių skolų jūs taip pat neturite. Atsakomybės už sunkiai sergantį artimą žmogų ar atmintį praradusį senolį irgi neturite. Kupros neturite. Neturite invalidumo. Jūs dar daug ko neturite.

Ir jei čia surašysime viską, ko jūs neturite, tai jūsų nuotaika pasitaisys akimirksniu. Ir viltis labai greitai atsiras. Viltis, kad viso to ne tik nėra, bet ir nebus. Taip kad mes daug ko neturime. Ir nereikia. O visa kita galima uždirbti, pagerinti, gauti dovanų arba tiesiog laikinai apsieiti. Nieko tokio. Svarbiausia būti gyviems ir sveikiems. Svarbiausia, kad gyvi ir sveiki būtų mūsų mylimi žmonės. Ir jei nenutinka nieko bloga – tai jau yra gerai.